Tikėjimas nėra vien tik gražus jausmas ar šeimos tradicija. Katalikui tikėjimas yra atsakas į Dievo kvietimą, pasitikėjimas Jo žodžiu ir gyvenimas pagal tiesą, kurią Bažnyčia saugo ir perduoda nuo apaštalų laikų. Todėl klausimas apie svarbiausias tikėjimo tiesas yra labai praktiškas: ką katalikas turi žinoti, kad jo tikėjimas nebūtų tik vardas, bet tikras gyvenimo kelias?
Tradiciniame katekizme dažnai išskiriamos šešios svarbiausios tikėjimo tiesos. Jos nėra viso katalikų tikėjimo pakaitalas, bet trumpas pagrindas, padedantis suprasti, kuo tikime, kodėl meldžiamės, kodėl priimame sakramentus ir kodėl siekiame gyventi pagal Dievo valią.
Šešios svarbiausios tikėjimo tiesos
Trumpai jos dažniausiai išreiškiamos taip:
- Yra vienas Dievas.
- Dievas yra teisingas: už gera atlygina, už pikta baudžia.
- Yra trys dieviškieji Asmenys: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia.
- Dievas Sūnus tapo žmogumi ir numirė dėl mūsų išganymo.
- Žmogaus siela yra nemirtinga.
- Dievo malonė yra būtina išganymui
Šios tiesos yra tarsi trumpas tikėjimo žemėlapis. Jos veda nuo Dievo buvimo iki žmogaus amžinojo tikslo, nuo Švenčiausiosios Trejybės slėpinio iki Kristaus kryžiaus, nuo nemirtingos sielos iki Dievo malonės, be kurios negalime pasiekti išganymo.
1. Yra vienas Dievas
Pirmoji tikėjimo tiesa sako, kad Dievas yra vienas. Katalikai tiki ne daugybe dievų ir ne beasmeniu likimu, bet vienu gyvuoju Dievu, kuris sukūrė dangų ir žemę, pažįsta žmogų ir kviečia jį į bendrystę.
Ši tiesa yra viso tikėjimo pradžia. Jeigu Dievas yra, tuomet gyvenimas nėra atsitiktinumas. Žmogus nėra tik trumpas biologinis įvykis. Pasaulis turi Kūrėją, žmogus turi tikslą, o sąžinė turi prasmę. Todėl katalikui tikėjimas Dievu nėra tik privati nuomonė, bet viso gyvenimo kryptis.
Šią tiesą kasdien išpažįstame ir maldoje Tikiu į Dievą Tėvą, kuri yra viena iš pagrindinių katalikų maldų.
2. Dievas yra teisingas
Antroji tiesa primena, kad Dievas yra teisingas: Jis atlygina už gera ir baudžia už pikta. Tai nereiškia, kad Dievas yra šaltas teisėjas, ieškantis, kaip žmogų nubausti. Katalikų tikėjime Dievo teisingumas visada susijęs su Jo šventumu, tiesa ir gailestingumu.
Dievas mato žmogaus širdį. Jis žino mūsų darbus, intencijas, silpnumą ir pastangas. Todėl šios tiesos tikslas nėra gąsdinti, bet pažadinti atsakomybę. Mūsų pasirinkimai turi svorį. Gėris nėra beprasmis, o blogis nėra tik smulkmena.
Ši tiesa taip pat padeda suprasti sąžinės svarbą. Katalikas nėra kviečiamas gyventi bet kaip, sakydamas: „Dievas vis tiek atleis.“ Dievo gailestingumas nėra leidimas nusidėti, bet kvietimas atsiversti, keltis ir grįžti prie Tėvo.
3. Yra trys dieviškieji Asmenys
Trečioji tikėjimo tiesa veda į Švenčiausiosios Trejybės slėpinį. Katalikai tiki, kad yra vienas Dievas trijuose Asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia.
Tai nėra trys dievai. Tai vienas Dievas, viena dieviškoji prigimtis, bet trys Asmenys. Šis slėpinys pranoksta žmogaus protą, tačiau jis nėra priešingas protui. Jis parodo, kad pats Dievas yra meilės bendrystė.
Todėl kataliko gyvenimas prasideda ir baigiasi Trejybės ženklu. Žegnodamiesi sakome: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ Tai nėra tik įprotis. Tai trumpas tikėjimo išpažinimas, kuriuo atiduodame save Dievui ir prisimename, kam priklausome.
4. Dievas Sūnus tapo žmogumi ir numirė dėl mūsų išganymo
Ketvirtoji tiesa yra Evangelijos širdis. Katalikai tiki, kad Jėzus Kristus yra tikras Dievas ir tikras žmogus. Jis gimė iš Mergelės Marijos, gyveno tarp žmonių, mokė, gydė, kvietė į atsivertimą ir galiausiai mirė ant kryžiaus dėl mūsų išganymo.
Kristaus kryžius parodo du dalykus vienu metu: nuodėmės rimtumą ir Dievo meilės didybę. Nuodėmė nėra tik klaida ar silpnumas. Ji sužeidžia žmogų ir atskiria jį nuo Dievo. Tačiau Dievas nepaliko žmogaus tamsoje. Kristus prisiėmė mūsų žaizdas, kad per Jo mirtį ir prisikėlimą mums būtų atvertas kelias į gyvenimą.
Dėl to katalikų tikėjimo centre yra ne vien moralinės taisyklės, bet gyvas Kristus. Mes tikime ne tik „kažkuo aukščiau“, bet Jėzumi, kuris pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6).
5. Žmogaus siela yra nemirtinga
Penktoji tiesa primena, kad žmogus nėra vien kūnas. Katalikų tikėjimas moko, kad kiekvienas žmogus turi nemirtingą sielą. Kūnas miršta, bet žmogaus gyvenimas nesibaigia kapu.
Ši tiesa suteikia ypatingą orumą kiekvienam žmogui. Jeigu siela nemirtinga, tuomet žmogaus vertė nepriklauso nuo jo sveikatos, amžiaus, naudingumo, turto ar visuomenės nuomonės. Kiekvienas žmogus yra sukurtas amžinybei.
Dėl šios priežasties katalikai meldžiasi už mirusiuosius. Malda už mirusius nėra tik paprotys, bet tikėjimo išraiška: mes tikime, kad Dievo gailestingumas veikia ir po žmogaus mirties. Todėl daugeliui tikinčiųjų svarbūs poteriai už mirusius ir malda lankant kapus.
6. Dievo malonė yra būtina išganymui
Šeštoji tiesa saugo mus nuo klaidingos minties, kad žmogus gali pats save išgelbėti vien gerais darbais ar savo pastangomis. Katalikų tikėjimas moko, kad išganymui būtina Dievo malonė.
Malonė yra Dievo dovana. Ji gydo, pakelia, stiprina ir padeda gyventi pagal Dievo valią. Mes turime bendradarbiauti su malone, bet negalime jos užsitarnauti taip, lyg išganymas būtų atlyginimas už mūsų pastangas.
Ypatingu būdu Dievo malonę gauname per sakramentus. Krikšte žmogus tampa Dievo vaiku, Eucharistijoje maitinasi Kristaus Kūnu ir Krauju, Sutaikinimo sakramente gauna nuodėmių atleidimą. Todėl septyni sakramentai nėra papildoma tikėjimo detalė, bet gyvi malonės šaltiniai.
Apaštalų tikėjimo išpažinimas
Šešios tikėjimo tiesos padeda trumpai suprasti tikėjimo pagrindą, tačiau plačiau katalikų tikėjimas išreiškiamas Apaštalų tikėjimo išpažinime. Jį kalbame maldoje „Tikiu į Dievą Tėvą“.
Apaštalų tikėjimo išpažinime katalikas išpažįsta tikėjimą:
- Dievu Tėvu, visagaliu Kūrėju;
- Jėzumi Kristumi, Dievo Sūnumi ir mūsų Viešpačiu;
- Kristaus įsikūnijimu, kančia, mirtimi ir prisikėlimu;
- Šventąja Dvasia;
- šventąja visuotine Bažnyčia;
- šventųjų bendravimu;
- nuodėmių atleidimu;
- kūno iš numirusių prisikėlimu;
- amžinuoju gyvenimu.
Tai nėra tik tekstas, kurį reikia mokėti mintinai. Tai tikėjimo santrauka, kurią verta dažnai apmąstyti, ypač kai kyla klausimų, kuo katalikai tiki ir kuo remiasi jų dvasinis gyvenimas.
Tikėjimo tiesos ir kasdienis kataliko gyvenimas
Svarbiausios tikėjimo tiesos neturi likti vien galvoje. Jos turi keisti kasdienį gyvenimą. Jeigu tikime, kad Dievas yra, tuomet skiriame laiko maldai. Jeigu tikime, kad Dievas yra teisingas, stengiamės gyventi sąžiningai. Jeigu tikime Kristumi, mokomės atleisti ir mylėti. Jeigu tikime amžinuoju gyvenimu, kitaip žvelgiame į kančią, mirtį ir viltį.
Praktiškai katalikui padeda keli paprasti dalykai:
- kasdienė malda, net jei ji trumpa;
- sekmadienio Mišios;
- reguliarus sąžinės patikrinimas;
- išpažintis, kai sąžinė apsunkusi;
- Šventojo Rašto skaitymas;
- gailestingumo darbai;
- pagarba Bažnyčios mokymui.
Tikėjimas bręsta ne vien skaitant, bet gyvenant. Kaip kūnui reikia maisto, taip sielai reikia maldos, sakramentų ir tiesos.
Kodėl svarbu žinoti tikėjimo pagrindus?
Šiandien daugelis žmonių vadina save katalikais, bet ne visada žino, kuo tikėjimas skiriasi nuo papročių ar bendros kultūros. Vieni katalikybę supranta tik kaip krikštą, vestuves ir laidotuves. Kiti mano, kad katalikas yra tiesiog „geras žmogus“. Tačiau katalikų tikėjimas yra daug daugiau.
Žinoti tikėjimo pagrindus svarbu dėl trijų priežasčių.
Pirma, tai padeda sąmoningai tikėti. Tikėjimas tampa tvirtesnis, kai žmogus supranta, kuo tiki.
Antra, tai padeda atsakyti į klausimus. Kai kas nors klausia, kuo skiriasi katalikai ir kiti krikščionys, arba kodėl Bažnyčia moko vienaip, o ne kitaip, katalikas neturėtų likti visiškoje tyloje. Apie tai plačiau galima skaityti straipsnyje kuo skiriasi katalikai nuo krikščionių.
Trečia, tai padeda gyventi pagal tikėjimą. Tikėjimo tiesos nėra sausos formulės. Jos formuoja širdį, sąžinę ir kasdienius pasirinkimus.
Išvada
Svarbiausios tikėjimo tiesos yra trumpas, bet gilus kataliko tikėjimo pagrindas. Jos primena, kad yra vienas Dievas, kad Jis yra teisingas, kad Dievas yra Švenčiausioji Trejybė, kad Kristus tapo žmogumi ir mirė dėl mūsų išganymo, kad žmogaus siela yra nemirtinga ir kad Dievo malonė būtina išganymui.
Šias tiesas verta ne tik išmokti, bet ir apmąstyti. Jos padeda melstis sąmoningiau, priimti sakramentus su didesniu dėkingumu ir gyventi taip, kad mūsų tikėjimas būtų matomas ne tik žodžiuose, bet ir darbuose.
Katalikui tikėjimas yra kelias. O šios tiesos yra ženklai tame kelyje, padedantys nepamesti krypties į Dievą.